Ribos – tai elgesio taisyklės, kurios parodo, kas yra priimtina, o kas nepageidaujama. Tačiau tai nereiškia, kad turime vaiką pririšti prie pavadėlio ir nieko neleisti – tai subalansuotas požiūris, kuriame suaugusieji nustato ir taiko tam tikrus apribojimus vaikams, siekdami užtikrinti jų saugumą, sveikatą bei socialinį elgesį. Ribų nustatymas yra svarbi auklėjimo dalis, padedanti vaikams mokytis svarbių gyvenimo įgūdžių ir vertybių, bei viena svarbiausių ir sudėtingiausių užduočių tėvams, globėjams.

Tinkamai brėžiant ribas patartina laikytis šių principų:

Suderinamumas: ribos turi būti brėžiamos atsižvelgiant į vaiko amžių, brandą, gebėjimus ir supratimą apie pasaulį;

Saugumas: pagrindinė ribų paskirtis yra užtikrinti vaiko fizinį bei emocinį saugumą, pavyzdžiui, neleidžiant imti pavojingų daiktų bei užtikrinant, kad vaikas jaustųsi saugus ir mylimas;

Asmeninė atsakomybė: ribos skatina vaiką suvokti asmeninės atsakomybės svarbą, suprasti, kad jo veiksmai turi pasekmes ir kad jis yra atsakingas už tai, kaip elgiasi;

Santykiai su kitais: ribos padeda vaikui išmokti socialinių įgūdžių ir tinkamai elgtis su kitais žmonėmis;

Suprantamumas: taisyklės turi būti suprantamos vaikui – kad galėtų mokytis, jis turi žinoti, kas yra priimtina ir kodėl taip yra;

Lankstumas: nors ribos yra svarbios, tam tikrose situacijose tenka jas pakeisti ar prisitaikyti – kai vaikas auga ir vystosi, jo galimybių ir atsakomybių lygis taip pat keičiasi;

Komunikacija: vaikui turėtų būti suteikiama galimybė išsakyti savo mintis, pasisakyti dėl taisyklių ar ribų ir drauge ieškoti sprendimų;

Palaikymas ir meilė: svarbiausia, kad ribos būtų nustatomos su meile ir palaikymu – vaikas turi suprasti, kad šios ribos yra skirtos jam apsaugoti, o ne kaip bausmė ar būdas kontroliuoti.

Taigi, siekiant tinkamai nubrėžti ribas, svarbiausia yra atsižvelgti į individualius vaiko poreikius, charakterį ir vystymąsi. Tai padeda kurti sveiką aplinką, kurioje vaikas gali augti, mokytis ir atskleisti savo asmenybę bei gebėjimus.